tujau
tujaũ. tūjaũ. tuojau:
1. Palauk – tujaũ ateisu. Mergeikai tujaũ užliepiau, ka autus, kelnes išplautų. Tujaũ bengsu darbą, palauk biškį. Žemė pratirpo, ta tujau už plūgo ir į laukus. Ka aš jau augau, darželius tujaũ pasitaisiau gražius. Jau brėkšta, tujaũ būs tamsi. Ateis rugiai tujau pjauti. Aš tujau miegtu, i gan, atsisėdusi. Kaip tik įlipo į [v] andinį, tujaũ pradėjo skęsti. Biškelį ką padirbs, tujaũ visas teip kaip iš vandens ištrauktas. Jei būs girtas, ka pareina, tujaũ pradės mušties. Tujaũ cinkt brinkt viską anie gaus ten tus piningus. Tujaũ skaidystės [nuo tėvų],
suaugot. Žodis ne taip – tujaũ su kuo sugreiba, tujaũ į galvą leida. Gausi tu tujaũ į kaktą! Nebnoria mergos vaikų beauginti: tujau išsibraukia. Rytojuo palik pyragą, o darbą padaryk tujaũ.
2. Tujaũ tas vienas kelias sukas į šiaurę. Nu o tujaũ už Vadaksties tujaũ y [ra],
tas dvaras buvo. I čia buvo antra koplyčia čia šitai tujaũ už upės. O mes tame tarpe čia gyvenom, čia pat netolie, tujaũ už miesteliuo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.