tuomžỹg. tuožyg:
1. Gera mašynikė: tuomžỹg išspjauna išspaudas. Tuomžỹg du reikalus atlikau mieste. Vilemas džiaugėsi kaip kūdikis, nėsa mistrienė jam tuomžyg žinią davė, kad ji žinanti, kur Anelė ėsanti. Taigi, kur dingo tie didieji ir tuomžyg kvaili patarinėjimai? Nuo saulės atsitolinant šluota ale vėl susimažina, o brenduolys tuomžyg vis eit didyn ir šviesyn. Apie Kristų kaip karalių prarakaudamas Dovydas tuomžyg nurodo ant jo darbų ir uždavinių.
2. Tuomžyg aš palikau paika. Tuomžỹg taip pasiliko. Ir tuomžyg tapė ji. didžiai čestlyva nuo karaliaus per pačią priimta. Tuomžỹg jį bemiegantį su kirviu užmušė į galvą.
3. tuojau, iš karto: Eikšę! – Tuomžyg! Arklys tuomžỹg sukapo [ja] su dantim ėdesį. Tuomžyg ir pečiai pradėjo žibėt, ir jis visas didžioj šviesybėj beesąs pasijutęs. Kad kūdikis seilojas, reikia, kad kūma apsilanko, jai nenumanant peselėtą (nosinę) paimti ir tuom kūdikio seiles nušluostyti, – tad tuomžyg seilojimas perstoja. Užvirto jis ant to sutvėrimelio taip smarkiai, jog susigriebęs peilį jį tuomžyg papjovė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.