x
tùp.
1. Tùp tùp i vaikščioju. Tùp tùp, girdam, atleka par kiemą. Vytukas girtas tùp tùp tùp, plūc (griūva) – tai keldavau. Senukas jau nepadirba, tik tùp tùp tùp tupinėja. Teip mažas vaikas, teip senas žmogus eita bijodamas – tùp tùp tùp. Vai tu, tinginy, ar negali pats tùp tùp. Tup tup tup mažutėm kojelėm didelė didelė mergytė.
2. [Varnėnas] palėkęs tùp už [kopūsto] daigo ir vagia (lesa) kopūstus. Daigeno su diegais; tùp į žemę, tùp į žemę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.