tū́pčiojimas.
1. → tūpčioti 1: Nu to tū́pčiojimo pakinkliai paskaudo. Šokių buvo, matyti, pats įniršimas: tūpčiojimas ir dundėjimas toks, kad sena smuklė drebėjo.
2. → tūpčioti 4: Per jos tokį tū́pčiojimą kitas ir pasigaili.
3. → tūpčioti 5: Čia po senovei visą laiką žmogus užimtas dirbi, o žinai, kad tai tik tūpčiojimas ant vietos.
4. → tūpčioti 6: Paliko tas pats prievaizdos botagas, tas pats klūpčiojimas ir tūpčiojimas prieš poną. Gana jau būtų to tū́pčiojimo, to nuolaidumo.
5. → tūpčioti 7.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.