tupė́jimas. → tupėti:
1.
2.
3. → tupėti 6: Jam tas iššutęs tarpukojis nuo tupė́jimo. Sugrįžusiam Reinikiui kažkodėl nepatiko nuolatinis žmonos tupėjimas prie lango. Kelionė dabar šaltyje gal ir blogiau negu tupėjimas vietoje.
4. → tupėti
8.
5. → tupėti
9.
6. išmatos: Gentiška žemė (riebi, derlinga) : apkimba kojos kaip vištos tupėjimai.
7. gūžta: Jug kokia būs [kojinė] – kaip žąsies tupė́jimas.
sutupė́jimas. → sutupėti 1: Dabar tai tikras [viščiukų] sutupė́jimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.