turė́tojas (-is), -a.
1. kas turi kokią nuosavybę, savininkas: Vertybinių popierių turėtojas. Obligacijos turė́tojas. Mat turė́tojas milelio – kaip pavargėlis vaikšto. Gabumai gali pasirodyti nenaudingi žmogui, jų turėtojui. Teismai feodalizmo laikotarpyje buvo didelis pajamų šaltinis jų turėtojams. Pavardės turėtojas.
2. kas ką turi iš prigimties: Kalba čia iškeliama … kaip tam tikra jos. charakteristika, iš kurios matyti pati kalbos turėtoja, pati jos kūrėja. Veiksnys, subjektas, pagrindinė sakinio dalis, rodanti tarinio iškelto veiksmo atlikėją ar ypatybės turėtoją. Įvardžiuotiniai sudaiktavardėję būdvardžiai kartu su ypatybe pasako ir ypatybės turėtoją.
3. kas laiko, remia, laikytojas: Tu tvorele, tu drūtoji, tu pijokų turėtoja.
apturė́tojas (-is), -a. kas ką gauna, įgyja, pasidaro savininku: Įgytojas, apturėtojas, gautojas. Sodybų apturėtojai. Ežero apturėtojis. To dvaro apturėtojai … didis ištrūkis per tai pasidarė.
paturė́tojas, -a.
1. savininkas: Iki šiol menką turi naudą jų paturėtojai.
2. kas ką paremia, užtaria, šalininkas, palaikytojas: Dieve duok, kad uždėtasis darbas … rastų paturėtojus ir pasekėjus.
priturė́tojas, -a. kas būna prie gaunančiojo sutvirtinimo sakramentą. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.