.
tur̃kas, -ė.
1. turkų tautos žmogus: Tos tur̃kės užsileidusios akis. Tur̃kų tebokas, tie tur̃kų belaisviai liuob turės. Visokių buvo: ir švedai, ir tur̃kai, ir prancūzai. Jokit jokit, nebijokit, ir su turkais vajavokit. [Rusai] kariavo su turkais tūse uksiniūse pamariūse.
2. ne krikščionių tikėjimo žmogus, kitatikis: Drausk turką bei popiežių, kurie Jezų stumt nor nuog sosto tikrojo. Karės pasibengs su netikėliais turkais. Priversk vierosp turkus piktus. Džiaugias ne tiektai krikščionys, bet … ir turkai ižg šventės tos. Kas jąn pagirtų, sakys žydaigu?, turkaigu? pagonisgu angu falšivieji krikšionys? Christus pasakė neturėt su … tur̃kais … ne vienos bursos. Nes kaip keltuvos nepažįsta nieko kito, tiktai kūną … Tokie yra tatariai, turkai. Nekalbam tiktai apie kitas svetimas žmones, kaip antai gali būti turkai, totoriai alba kiti pagonys.
3. storulis, riebulis: Tur̃kas buvau kap šis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.