.
tur̃mas (Thurm).
1. bokštas: Užraktis Gelgaudo ant Nemunu turi du aukštu turmu. Turmus jo padarė šimtą uolektų aukštus ir dvidešimtį uolektų storus. Po mūrų didžios Babilonijos anys įsikas ir jo aukštus turmus ugne užkūrens.
2. kalėjimas: Aš būčiau ponas buvęs ar turmè supuvęs. Jos. globoje buvo raktai nuo turmo. Ei, žalia, žalia, žalia giružė, toje giružė [je] tamsus turmùžis. Aš ir išmuščiau turmo langužius, o ir įleisčiau šviesią saulužę. Vai neščiau, skriesčia aukso žiedelį, bene išmuščiau turmo duružes. Tada išleido jiemus Barabošių, kursai dėl maišto ir razbajystos turme buvo. Įsodintas į turmą. Kam turmas, o man namai. Nerizikavosi – turme nesėdėsi. Sėdi pana pėdžioj, toj panoj turmas, tame turme turgus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.