turtai

tur̃tai. turtaĩ.

1. turtas 1: Tur̃tai, nauda. Tur̃tų dalytojas. Valstybės tur̃tai. Įsigyti tur̃tų. Turtùs krauti. Žemė pieska, iš grybų, uogų turtų̃ nesusdėsi. Didelis ponas buvo, turtų̃ nežinojo galo. Neturi kur deda turtų̃, nu tai ataduoda. Tę nenusineši tuos turtùs, o čia gal jau suskaitytos dienos – tai ko plėšytis! Jai tik tur̃tai, tik pinigai, tik mašinos! Viešpataliau, i ko teip žmoguo reik tų turtų̃ norėti! I turtų̃ gana, visko gana, kai sergi. Maža čia tau turtų̃, tik dabok sveikatos. Susenėjus turtų̃ nesukrausi. Matai, ką turtaĩ daro! Turtùs veja veja visą amžių ana. Karvė daba tur̃tai, tūkstantes kaštuo [ja]. Vaga (vagia) ir išeina į turtùs (praturtėja) , iš darbo nelabai prabagotėsi. Paskiau ažpyko gaspadorius, kad nieko neneša tur̃tų [aitvaras]. Bagotoji panytėlė turteliais raminas, o toj biedna vargdienėlė saulute dabinas. Žinau tavo turtus, visą bagotystę: pirty blusų, avilys musių. Turtus ne lėbausenai, bet astankai krovė. Mūsų pono galybė ir turtai vis ėjo mažyn. Pons mūsų, norėdamas padauginti turtų, tąkart, kada aš verkiu, pasidaro kurtu. Tas, kas pajėgia, gali savo protu ir savo rankomis sukrauti turtus; o pagaliau ar iš viso reikalingi turtai. Buvo daug pasaulėj turtingiausių žemių: tur̃tais lepo, tur̃tais gaišo, dabar – kaip nebūta. Jos paniekino visus lobius ir turtùs. Idant artimojo mūsų penigų alba turtų neimtumbim. Alkstančius papildė jis turtais ir bagotuosius tuščius apleido. Davėt (davė tau) turtus Dievas. O kokius jis turi turtus: jog aš žinau, kad jį apiviešpatavo Ponas dangaus ir žemės. | Žemiški tur̃tai. Žemės tur̃tai išveda iš proto, iš gyvenimo. Ivinskis buvo tai žmogus, kuriam žemės turtai užvis mažiau rūpėjo. Pasaulio tur̃tuose linksminamės, gėriuose kūno gyvename. | Reikia iškraulyt visi turtaĩ (rakandai, daiktai) ir sukraulyt. Tėvas sukrauna turtus dūsaudamas, o sūnus praranda švilpaudamas. Ne su turtais gyvensi – su žmogum. Žmogaus turtai kojų apačiose (dirbk ir būsi turtingas) . Kur dideli turtai, ten žmonys nevalgę. Turtų netekę pažįstam jų gerybę. Turtai ne visuomet doriems kliūna. Pas to ilsa turtai, kurs lygiai dirbti prigudęs. Ir giriasi savo turtais kap jaučias ragais. Ir gerą žmogų netikėti turtai pagadina.

2. kokių nors materialinių gėrybių sankaupa: Žemės tur̃tai (nafta, anglys, metalai ir pan) . Gamtos tur̃tai. Lietuvos girių turtai. Tarp visų didžiausių turtų mūsų krašte buvo turiamas medus ir žvėrių kailiai. | Dideli, neaprėpiami vasaros turtai! Dangiški tur̃tai. Kalbos turtai. Poetas A. Baranauskas buvo pasiryžęs atgaivinti iš užmaršties dulkių senuosius liaudies kūrybos turtus. Lietuviškuose raštuose dainos yra turtai didelės prekios, skarbai brangūs. Prašome apie turtùs dvasiškus ir amžinus.

3. turtas 3: Ana savo senatvę nubengė tur̃tuose.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tur̃tai</b>. turtaĩ. <br/>1. turtas 1: Tur̃tai, nauda. Tur̃tų dalytojas. Valstybės tur̃tai. Įsigyti tur̃tų. Turtùs krauti. Žemė pieska, iš grybų, uogų turtų̃ nesusdėsi. Didelis ponas buvo, turtų̃ nežinojo galo. Neturi kur deda turtų̃, nu tai ataduoda. Tę nenusineši tuos turtùs, o čia gal jau suskaitytos dienos – tai ko plėšytis! Jai tik tur̃tai, tik pinigai, tik mašinos! Viešpataliau, i ko teip žmoguo reik tų turtų̃ norėti! I turtų̃ gana, visko gana, kai sergi. Maža čia tau turtų̃, tik dabok sveikatos. Susenėjus turtų̃ nesukrausi. Matai, ką turtaĩ daro! Turtùs veja veja visą amžių ana. Karvė daba tur̃tai, tūkstantes kaštuo [ja]. Vaga <span class="explanation"> (vagia) </span> ir išeina į turtùs <span class="explanation"> (praturtėja) </span>, iš darbo nelabai prabagotėsi. Paskiau ažpyko gaspadorius, kad nieko neneša tur̃tų [aitvaras]. Bagotoji panytėlė turteliais raminas, o toj biedna vargdienėlė saulute dabinas. Žinau tavo turtus, visą bagotystę: pirty blusų, avilys musių. Turtus ne lėbausenai, bet astankai krovė. Mūsų pono galybė ir turtai vis ėjo mažyn. Pons mūsų, norėdamas padauginti turtų, tąkart, kada aš verkiu, pasidaro kurtu. Tas, kas pajėgia, gali savo protu ir savo rankomis sukrauti turtus; o pagaliau ar iš viso reikalingi turtai. Buvo daug pasaulėj turtingiausių žemių: tur̃tais lepo, tur̃tais gaišo, dabar – kaip nebūta. Jos paniekino visus lobius ir turtùs. Idant artimojo mūsų penigų alba turtų neimtumbim. Alkstančius papildė jis turtais ir bagotuosius tuščius apleido. Davėt <span class="explanation"> (davė tau) </span> turtus Dievas. O kokius jis turi turtus: jog aš žinau, kad jį apiviešpatavo Ponas dangaus ir žemės. | Žemiški tur̃tai. Žemės tur̃tai išveda iš proto, iš gyvenimo. Ivinskis buvo tai žmogus, kuriam žemės turtai užvis mažiau rūpėjo. Pasaulio tur̃tuose linksminamės, gėriuose kūno gyvename. | Reikia iškraulyt visi turtaĩ <span class="explanation"> (rakandai, daiktai) </span> ir sukraulyt. Tėvas sukrauna turtus dūsaudamas, o sūnus praranda švilpaudamas. Ne su turtais gyvensi – su žmogum. Žmogaus turtai kojų apačiose <span class="explanation"> (dirbk ir būsi turtingas) </span>. Kur dideli turtai, ten žmonys nevalgę. Turtų netekę pažįstam jų gerybę. Turtai ne visuomet doriems kliūna. Pas to ilsa turtai, kurs lygiai dirbti prigudęs. Ir giriasi savo turtais kap jaučias ragais. Ir gerą žmogų netikėti turtai pagadina. <br/>2. <span class="explanation">kokių nors materialinių gėrybių sankaupa: </span> Žemės tur̃tai <span class="explanation"> (nafta, anglys, metalai ir pan) </span>. Gamtos tur̃tai. Lietuvos girių turtai. Tarp visų didžiausių turtų mūsų krašte buvo turiamas medus ir žvėrių kailiai. | Dideli, neaprėpiami vasaros turtai! Dangiški tur̃tai. Kalbos turtai. Poetas A. Baranauskas buvo pasiryžęs atgaivinti iš užmaršties dulkių senuosius liaudies kūrybos turtus. Lietuviškuose raštuose dainos yra turtai didelės prekios, skarbai brangūs. Prašome apie turtùs dvasiškus ir amžinus. <br/>3. turtas 3: Ana savo senatvę nubengė tur̃tuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.