tváigas. tvaikas:
1. Svaigsta man galva nuo tvaigo, nuo arielkos, iš rūpesčio, nuo trenkimo, o kvaista nuo dūmų pypkės. Nuo alaus tvaigo, nuo žmonių prakaito, tabokos dūmų ir smarvės net kvėpuoti trošku. Maitos ir kaulai, visur klaksodamys, darė baisį tvaigą. Neikiat, vaikai, pri alaus su duona: alus paims duonos tvaigą. Valgio dalelės, pasilikusios dantyse, pradeda pūti ir padaro burnoje tvaigą.
2. Įpuolė pirtė [je] tvaigas į galvą, nebgaliu beiti perties. Pilna troba tváigo priejo.
nė̃ tváigo visiškai nieko (nėra): Piningų nė̃ tváigo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.