tvarkiniñkas, -ė. tvar̃kininkas (-inykas).
1. tvarkytojas 1: Tvarkos užveizdas, tvarkiniñkas. Pokylio tvarkininkas suplojo tris kartus delnais. Didysis vaiskis (tribunus) – sen [ovės] Lenkijos sritinis tvarkininkas turėjęs pareigos rūpintis srities (pavieto ar žemės) saugumu tuo metu, kai bajorija išvykdavo į karą.
2. kareivis, skiriamas prižiūrėti tvarką: Kuopose, eskadronuose ir pan. kariuomenės vienetuose kasdien skiriami tvarkininkai tvarkai prižiūrėti. Budėtojo neb [uv] o, tik tvar̃kinykas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.