.
tvìnkinti, -ina, -ino, tviñkinti
1. tvinkti 1: Tvìnkinti karvę, pieno kad būtum. Nebūs laiko kumet tą karvę tviñkinti. Reiks karvei tešmenį tvìnkint, vesim turgun. Turėjau karvę tviñkinamą, numus sergėjau.
2. tvinkti
3.
pritvìnkinti. pritvinkti 3: Gali praversti česnakų kompresas ir pūliniui pritvinkinti.
sutvìnkinti. sutvinkti 1: Karves prikankina, į turgų bevesdami, tokioms sutvinkintoms kad reik tešmenį apžergus tolimą kelią nurėžlinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.