tvirtỹnė.
1. įtvirtinta, sustiprinta vieta, tvirtovė: Miesto tvirtỹnė. Vilnius gi daug šimtmečių prieš Gediminą jau buvo įkurtas, turėjo savo tvirtynę, buvo sostpiliu. Gyveno jie. girėse daugiausia viensėdžiais ir, pakolei neprivalė su baisiais neprieteliais teriautis, neturėjo nei pilių, arba tvirtynių. Davus ženklą varpu iš karaliaus drūtpilės (tvirtynės), prasidėjo pjovinys. Erodas labai stiprią tvirtynę pakurdino.
2. tvirta vieta, tvirtuma: Rožiukė, stovėdama už tos gyvos tvirtynės, galėjo atsiliepti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.