týčiauti, -iauja, -iavo. tyčioti:
1. Ir netyčiauk, jog apstą vaikų turi. Ko tyčiauji ant tavo lankų? Klausykite gi ir dabokitės nei stalgaukite (tyčiaukite), nesa ponas tatai kalbėjo. Ant tos vietos, kur vyrytis perkūnijai tyčiavos, tiktai smalos kalnelį rado. Anys tyčiaujasi ant savo išgąstingų stulpų.
2. Tu vėl savo moters seserį neimk, jeib pagal šios ir anos gėdą atdengtumbei, šios norėdamas tyčiauti, kolei begyva. Jūsų tėvai mane ir toliaus bliuznijo ir tyčiavo. Tu gi ir sugauta esi, nes tu poną tyčiavai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.