tyčiólika.
1. tyčia lauke paliktas, pamirštas vaikas, kad laumės jį apdovanotų, palikuonis, užmiršuolis: Bagočka…, nusinešus savo vaiką į mišką, pasiguldžius, nuėjus toli begrėbdama ir išgirdus balsą: – Čiučia liulia tyčiolika. Čiučia liulia užmiršuoklelis, palikuoklelis ir tyčiolika.
2. kas tyčia palieka vaiką lauke, laukdamas, kad laumės jį apdovanotų: Sutemus klausosi [turtinga kaimynė] išėjusi ant kiemo, ką laumės gieda, ir išgirsta šiuos žodžius: – Žnibt gnibt tyčiolikos vaikelį!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.