týčioti, -ioja, -iojo. tyčióti, -iója, -iójo
1. būti išdidžiam, atkakliam, spyriotis, stangauti, priešintis, puikauti. .
2. darbais ar žodžiais tyčia pajuokti, pašiepti, tyčias daryti. . Kiti tujau tyčiojas iš jo. Aš týčiojuos, t. y. savo tiktai dirbu, o nedirbu, kaip man liep [ia]. Jis týčiojasi iš manęs. Tyčiótis iš žmogaus dabar moka. Iš jo buvo týčiojamasi. Týčiotis kuo. Protingiejie žmonės nesityčioja iš plikių. Kaimynai tyčiodamies užklausdavo: – Kam teip tankiai ieško šeimynos? O tai tau, mergele, iš manęs týčiotis. Išgirdusys tai apsukuo stoviantys žmonys paleido kakarynę ir pradėjo tyčioties iš pamokslo kunego. Visi kaimo vaikai iš jo tyčiojosi ir juokėsi. Bet dar geriau padarysit, jei užuot plūdęsi ir tyčiojęsi imsit darbą dirbti. Iš nemokyto kaimiečio ponai tyčiojas dažnai. Bet ko tu tyčiojies iš manęs, juokdary? Mirtina nuodėmė, Jeronimėli, taip tyčiotis vargše mergaite. Jūs tyčiojatės nelaimingu. | Ar pats tyčiójys, ar tikrai sergi?
atsitýčioti. atsityčióti. prisityčioti: Su didžiausiu pamėgimu iš savo aukos lig sočiai atsityčiojęs, padėdavo ją, kur reikia. Dabar jis tapo nepaprastai išblyškęs, net mėlynai baltas, nes pirmykštis pasiutimas pasikeitė karčiu įnirtimu, noru atsityčioti iš kankintojų.
ištýčioti. išjuokti, pašiepti: Mes buvom visų išniekinti, ištýčioti. Išsityčióti. Kaip aš tatuliukui išrodysiu jos minas, išsityčiosiu, neims tokios pajuodėlės.
nutýčioti.
1. atkaklumu išgauti, laimėti, pasiekti: Siautėjimu išveržti, nutyčioti. Nutýčioti kam ką.
2. nusistebėti: Pamatė susiedai, ka jau sė [ja] su pelais, nusitýčiojo i nuejo.
pasitýčioti. kiek tyčiotis: Pasigirdo pasitýčiojantis balsas. Jis kalba pasitýčiodamas. Pasitýčiojamas posakis. Iš ko pasityčiojant juokties. Jis. stengiasi žeminti mano garb [ingą] vardą ir pasityčioti iš mano 63 metų amžiaus.
prisitýčioti. pakankamai tyčiotis: Prisityčiojo iš jos, kiek tik telpa.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.