týrinis, -ė. tyrìnis. kuris tyrams būdingas: Pažliaugiais vis tyrìnė smiltė, mėlinsmiltė. Gluosnis tyrinis auga durpinėse pelkėse. [Kopose] prisėta tyrinių avižų ir žolių. Tai ne tai, ką mūsų tyriniai – laukiniai žirgai!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.