x
týtinti (-yti), -ina, -ino.
1. pajuokti, tyčiotis, mėgdyti: Idant … pagonys piktieji mus tavim netytintų. Aštrą erškėčių vainiką uždėjo ant galvos Pono ir tytint pradėjo. Ko tu iš manęs týtiniesi? Ko týtiniesi kai kipšas prieš debesį.
2. stengtis sužinoti, nugirsti: Týtinti iš kalbos.
3. atidėlioti, gaišuoti, delsti. . Ka eini, eik, kol vėl týtinies! Nebesitýtink, kelkis, juk jau pusryčiai!
patýtinti
1. pasityčioti: Aš tau pasitýtysiu!
2. paklausinėti: Patýtink aną gerai, ar neišklausi ką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.