uliúoti, -iúoja, -iãvo. ūliúoti.
1. garsiai dainuoti, oliuoti: Uliúoja piemens ganydami. Kas pirmas išgena, tas ir ūliúoja. Jei piemens uliúoja, bus lytaus. O piemens uliãvo, gyvuoliai būbavo.
2. šūkauti, klykauti (ppr. susižinant): Vaikai girioj ūliúoja.
3. gailiai šaukti. Volungė uliuoja vaikelius patrotinus.
4. gąsdinančiai rėkauti, su triukšmu varyti, baidyti (ppr. vilką): Ant vilko uliúoja. Kerdžiaus ir piemenų, kad juos. uliúodami baido, kartais taip n’atboj, kad vos į pagirį traukias. Piemens uliavo, šuneliai pagavo tą vilką. Išgirdau balsą uliúojant gyvulius.
5. barti, uiti, gėdinti, ūdyti: Uliavaũ uliavaũ tinginį, slinkį, t. y. raginau. Kol uliúoji pati, patol dirba. Tu jį gražiai mokink, o ne uliúok. Ko toks ulas, tave uliúok ir uliúok. Uliúok ir uliúok vis jį lyg šunį.
išuliúoti.
1. uliuojant išvaryti: Išuliúok žąsis iš javų.
2. išbarti, išgėdinti.
nuuliúoti. uliuojant nubaidyti: Vilką nuuliúot.
priuliúoti. pribarti, priūdyti: Gana priuliãvo ją tę.
suuliúoti. pašūkauti, suūksėti: Išginęs suuliúok, – aš atsiliepsiu.
užuliúoti. užuiti, užstumdyti: Teip visą laiką beuliuodama užuliuõs tą vaiką. Jau tas visai užuliúotas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.