umar|as
1. tarm. audra, viesulas, vėtra: Jūroje kilo baisus umaras prk.: Jai umaras užėjo (ėmė šėlti). Visi umaru puolė į langą (staiga, labai greitai)
2. tarm. škvalas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.