umarus

umarùs, -ì. ùmarus, -i.

1. smarkus, veržlus, greitas.
umariaĩ. Tėvas umariai į jį atsisuko. Karvelis nusigando ir umariai pasislėpė tankumyne. staigus, netikėtas: Tos gentės, neturėdamos kuomi gintis nuo umarių užpuolių savo kaimynų, gynėsi nuog jų tikyba bei tautyste savo.

2. ūmus, greitai užsidegantis, karštas: Umarùs žmogus. Ta moteris su savo umariu būdu galėjo kiekvieną rytą atsirasti.

3. godus; rajus, ėdrus: Ant obuolių tas veršis baisiai umarùs: tik puola, tik ryna.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>umarùs, </b>-ì. ùmarus, -i. <br/>1. <span class="explanation">smarkus, veržlus, greitas. </span> <br/><b>umariaĩ</b>. Tėvas umariai į jį atsisuko. Karvelis nusigando ir umariai pasislėpė tankumyne. <span class="explanation">staigus, netikėtas: </span> Tos gentės, neturėdamos kuomi gintis nuo umarių užpuolių savo kaimynų, gynėsi nuog jų tikyba bei tautyste savo. <br/>2. <span class="explanation">ūmus, greitai užsidegantis, karštas: </span> Umarùs žmogus. Ta moteris su savo umariu būdu galėjo kiekvieną rytą atsirasti. <br/>3. <span class="explanation">godus; rajus, ėdrus: </span> Ant obuolių tas veršis baisiai umarùs: tik puola, tik ryna.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.