.
úonioti, -ioja, -iojo (вoнять, вoнь-ць). uostinėti: Šuva kiškio pėdus uonioja. Teip gardžiai kvėpti žolynas, kad, rodos, nenusbostų uoniot. Nosys ažukištos – úoniok neúoniojus. Uoniojas kaip šunys.
apúonioti.
1. apuostyti, apuostinėti: Apúoniojo ir pradėjo [arklys] viešnią spardyt.
2. apsiprasti: Duok pirma apsiúoniot arkliam, tada nebespjaus.
3. susekti, rasti: Kad tu greit visa ir apúoniojai!
4. susipažinti: Eit reikia an mergas apsiúoniot.
išúonioti.
1. išuostyti: Išúoniojo visus kraštus – smirda, o neranda.
2. ištirti, iššniukštinėti: Išúoniok visus pakampius.
paúonioti.
1. pauostyti, pakvėpinti: Šuva šunį vis pirma paúonioja, e paskui jau pjauna. Paúonioja [šuo] – geras žmogus, ir nekanda. Karvės tik paúoniojo ir neryja šito šieno. Paúoniok – labai kvėpia.
2. paklausinėti, patyrinėti: Paúoniok par bobas, maž ką dagirsi!
prisiúonioti prisiuostyti: Aš fermoj prisúonioju: mano ausys ir nosys ažukištos.
suúonioti. sužinoti, suuostyti: Daryk teip, kad ir pats velnias nesuúoniot.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.