uostinė|ti, uostinėja, uostinėjo
1. džn. mžb. uosti: Šuo pėdas uostinėja.
2. šnek. ieškoti, teirautis: Vaikai uostinėja, kur uogos padėtos. uostinėjimas uostinėtojas, uostinėtoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.