.
uparà (upora). ùpara.
1. užsispyrimas, atkaklumas, aikštingumas, įnoringumas: Jos didė uparà. Eikit artų, nekėlę uparos! Už kožną pačios ùparą ir ožį [vyras] engė kailį. Pakara dangų, o upara peklą pelno.
2. pyktis, apmaudas, puikybė: Ans iš upãros ka jau pasako! Jau tokia uparà paėmė, rodos, viską būčiau sudaužęs! Uparą reik valdyti. Sako, kas be kraujo, tas be upãros. Pažinsi iš uparos, jogei durnas, kad baras. Sveikato [je] mažesnis, uparo [je] didesnis. Su upara kaladės neparskelsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.