x
.
upártas, -a. upar̃tas, -à.
1. uparnas 1: Ir iš jų kartos uparti, sprečni, nepaklusnūs grubijonai, tinginiai ir razbaininkai. Ei apynėli, tu labai kartus! Kam tu padarei vyrus upartùs? Svietas upartas yra – daug gal iškentėti. Upártas kap čigono arklys.
2. piktas: Jis toks upártas: kai užeina jam ūpas, tai užsidega kai ugnis. Rasi anytą piktą, upártą, nuo kurios būsi kasdie [n] nubarta. Upartojo darbas tik tai dienai. Pakarnas teliukas du papus žinda, upar̃tas – nė vieno.
upartaĩ. Aš gi da upartaĩ nesakau, iš lengvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.