x
ùžauga. užaugà. ū́žauga.
1. užaugimas: Sėjėjas sėja, kartais ir laisto; ùžauga gi ir brąsva tai jau nebe jo darbas, bet Dievo. Dievas, kuris užaugą duoda.
2. išauga, išaugimas: Čia tiek užleista [siuvant drabužį] ant užaugõs.
3. atžala, ūglis: Obelės y [ra] tankiai užaugotos, su užaugoms.
4. nelygumas, atsikišimas: Ùžaugas dantų kanivolai nukriuša senam arkliuo.
5. užaugęs (ppr. didelio ūgio) žmogus: Jis neužauga, o tu užauga esi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.