užbaigà.
1. pabaiga, galas: „Vėdarai“ – šokis yr be užbaigos. Graži atlaidų užbaiga su muštynėms. Graži pradžia, bet užbaiga daug gražesnė. | O pietums tie patys užžilinti batviniai, košės gumulas, užbaigai rūgusio pieno šaukštas. Alus neblogai, pasiliksim užbaigai.
2. galinė kokio nors daikto dalis: Stogo galų užbaigų lentose išpjaudavo – arklidėms – žvengiančius arkliukus.
3. galūnė: Krikšto vardai ne tik „dėl pašėnavonės“, bet ir keikiantis turi vocative užbaigą - ai.
4. užbaigimas: Abudu sūnu, mokytiniu mūsų gimnazijos, yra teikę materijolą iki užbaigai veikalo.
5. užbaigtuvės 2: Pabudavos tvartą, kazilus pastatys, tada gaspadorius meistrams šnapso – darbo užbaigà būdavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.