x
grobìmas. gróbimas. → grobti:
1. Ai, kas čia gróbimo (visi smarkiai puola, grobia) !
2. Visa kapitalistinė tvarka laikosi grobimu. Bevykdydamas savo grobimus, carizmas susidūrė su kitu grobuoniu. Lapė gyvena iš grobimo.
apgrobìmas. → apgrobti 1: Plėšikai, padarę baisų apgrobimą, pabėgo.
sugrobìmas. → sugrobti 1: Viltį ant sugrobimo vagies suvisu buvo nustojęs. Turėjo širdies sugróbimą (priepuolį) .
užgrobìmas. → užgrobti 1: Japonija veržėsi prie užgrobimų Azijos žemyne.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.