kariãvimas. → kariauti 1: Kariãvimo taktika, būdas. Atilsis nuog kariavimo iž sukakio abiejų šalių. Ir parsigabeno didį turtą su savim, kariavime pelnytą. Kariãvimop liaupsė pergalėjimo kurstė.
atkariãvimas. → atkariauti
1.
iškariãvimas. → iškariauti 1: Suvažiavimas pakreipė partiją į ginkluotą sukilimą, į proletarų diktatūros iškariavimą.
nukariãvimas. → nukariauti: Piratai kraštui duoda naują pavadinimą, karaliaus vardu jį užima, kaip nukariavimo ženklą pastato supuvusią lentą ar akmenį.
užkariãvimas. → užkariauti 1: Ekonominiai, socialiniai, kultūriniai ir politiniai užkariavimai. Didis mokslinės minties užkariavimas buvo materialistinis istorijos supratimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.