užsik|arti, užsikaria, užsikorė
1. -> užkarti.
2. šnek. su vargu užlipti: Užsikarti ant šiaudų galo.
3. šnek. išaugti, išlikti: Iš trijų vaikų vos vienas užsikorė. Dobilai šiaip taip užsikorė. užsikorimas Žiūrėk
{užkarti}.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.