x
užsime|sti, užsimeta, užsimetė
1. -> užmesti.
2. skubiai apsirengti, užsigaubti: Užsimetė kailinius ir išlėkė.
3. tarm. būtinai įsigeisti, įsinorėti: Jei užsimetė važiuoti, neperkalbėsi. Vaikas
užsimetė obuolių. užsimetimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.