vė́žtis, -iasi, -ėsi. viežtis.
apsivė́žti
1. apsiviežti: Yr apsivėžančių̃ žmonių: ėda, ką sugreiba. Tokį [nešvariai išvirtą] valgį kas galia apsivė́žti valgyti. Su tokia nevėkšla apsivė́žė gyventi!
2. nesigėdyti, išdrįsti: Kas apsivė́žė, kas taip padarė! Neapsivė́žu aš parspėlioti [negerai besielgiančių],
nemokau.
atsivė́žti. apsivėžti 1: Gor (net) nė valgyti neatsivė́žu tokį valgį anų.
užsivė́žti
1. nesibjaurėti, pakęsti: N’užsivėžė širdis mano. Aš n’užsivėžiu to valgio valgyti. Kaip galėjai užsivėžti. Kiti neužsivė́ža kruvainio ėsti.
užsivė́žtinai. N’užsivė́žtinai.
2. išdrįsti, nesivaržyti: Aš taip neužsivėžu pas kunigelį nueiti, geriau tu nueik.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.