užúominas. užuomina 1: Kalbėti puse burnos, a [rba] užúominais. Moteriškė supyko, tartum išgirdusi kokį užuominą vyriškio žodžiuose. Jis toliau darė juokingus užuominus žmonėms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.