válgymas.
1. → valgyti 1: Rašytojas ruginės duonos kepimą, jos valgymą vaizduoja kaip gražų ritualą, taurų simbolį. Válgymo laikas, metas. Baigiu valgymą vakarinį. Kas čia per válgymas visko šalto! Pelynai labai gerai prieš válgymą dėl apetito. Dirbkit, ka būtų gardu an válgymo. Prisikepėm blynų, tai bus válgymo! Buvau kiunkio su žirniais virusi, o Dieve, tokio ano válgymo, tokio ano válgymo! Tiej vaikai man pakajaus neduoda su savo valgymu – duok ir duok jiem ko valgyt. Mano válgymas menkas (mažai valgau) . Dėl válgymo tai galiu pakentėt. Iš tokio nevalgymo gali džiovą gaut. Sudžiūvęs iš nevalgymo. Vaiko neválgymas gąsdina močią. Kad ne válgymas, nesikeltaubi. Jo ne válgymas, tik žlebsėjimas, lygiai kad jis dantų neturėtų. Ir válgyme, ir gėrime saiko ir mesto neturime. Tampame vienu su Christumi, o tai drin válgymo kūno. Ir po valgymu bylojo Jėzus Simonui Petrui. Er ne didesnis daiktas žyvatas neigi valgymas? Iš (Nuo) valgymo nebūsi bagotas, tik pilvotas. Darbinyką iš válgymo pažinsi. Koks ant valgymo, toks ir ant darbo.
2. valgis, maistas: Valgymo apiera. Skurdus válgymas. Silkė, grybai, linų sėmenų bus válgymai. Žąsys, vištos, lašiniai – čigono valgymaĩ. Aladinas pradėjo po truputį pardavinėti brangius indus ir pirkti sau valgymą. Eikit stalop – válgymas padėtas. Tokiai šeimynai tai reikia daug ir válgymo. Valgymų̃ turėjom visokių, kad tik burnų būtų. Kad prišlaviau, kad prišlaviau visokio válgymo! Man válgymas išsivirt už vis sunkiausia. Seniau tik iš válgymo motinai (gimdyvei) nešdavo, o dabar vaikui [dovanas neša]. Valgymaĩ. šalti – par lauką neša. Duona iš visų valgymų svarbiausia. Valgymas: lapai daržiniai, bėralinė duona. Tos bulbės tebūna válgymuo. Válgymuo. liuob [javus] pils į čystesnę miegą, o gyvoliams – į blogesnę. Anys. dera válgymui. Obalius, kur jau švakesni, supylėm dėl válgymo. Aš dėl jų válgymo galiu numirt (maža duoda maisto) . Dėl válgymo, dėl pinigų dirbi. Žirniai – sotus válgymas. Labai stipras válgymas, sotus, tik gerk pupų pavalgęs. Čia greitas válgymas. Koks čia válgymas – ataušo bulbos! Su válgymu tai jau visą amžių jis taikindavo. An válgymo ana bloga: varpos (renkasi) labai, kai pastatai válgymą. Dabar iš gero válgymo greičiau numiršta. Valgyt valgau ir noriu, o kur man tas válgymas eina, nežinau. Gyvenu viena vienutė, žiemą užpustė, su válgymu buvo blogai. Nepatiko, prastas válgymas – nusispjovė ir išėjo [samdinys]. Kokis čia válgymas – tik an šunio išlėt. Ka jau žmogus nusilpęs, tai nė válgymas jėgų nepriduoda. Ir válgymą daviau, ir apsegtuvą daviau. Laike kelionės mes valgymų mažai, norint ir blogų, tegaudavome. Tai mat kartais mes peikiam savo valgymą, o nežinom, kas kitur dedas. Válgymas, gėrimas bei atilsis pramaitina žmogaus gyvatą. Sūneli mano, vaikeli mano, kas tavo valgymėlis, kas tavo gėrimėlis? Klausinėjo tėvutėlis, koks kareivių valgymėlis. Kurs sėklą duost sėjėjui, tas duonos ant valgymo. Kūnas manas iž tiesos yra válgymas ir kraujas manas iž tiesos yra gėrimas. Darbinykas pirm veizda ant darbo ir paskui ant válgymo ir mokesties. Dievas davė mumus iž prigimimo mierną geidulį arba norą válgymop, gėrimop, moterystėsp drauge su išminčia. Viešpats kalba, kame yra valgymop. Kiekvienas válgymas tur savą gardėjimą ypatį. Burna ieško brangių gėrių, válgymų. Negyniaus piktų válgymų skomios jūsų. Prašom, Pone, peržegnok mus, … peržegnok i tus valgymus irgi tus gėrimus. Todėl mes sergėkim nei vėl apsunkinkim širdžių mūsų valgymu. Dangaus karalystė neest valgymas nei gėrimas, bet teisybė, pakajus ir linksmybė. Vis tatai, kas ant reikmenės kūno mūsų prisieit, kaip tatai yra valgymas, gėrimas. Veltumbimės Egipte numirę per pono ranką, pas mėsos puodus sėdėdami ir turėdami apstą duonos bei strovos (valgymo). Valgymas jo buvo žiogai ir lauko medus. Dėkavojimas keliantis nuog valgymo. O Jezau, aniolų valgyme, o Jezau, dangiškas gėrime. Ką geras válgymas žus, geriau blogas pilvas pliš. Valgo ir válgymas jį valgo (valgo daug, o vis liesas) . Ponas miršta badu, kunigas – šalčiu, o vargdienis – gardžiu valgymu. Kad tau itas valgymas vočia stotųs! Baltas skystimėlis – gardus valgymėlis. maistas (ppr. bičių): Žiemą reikia dėt bitėms valgymo.
3. ėdesys: Gausume ir apste patis būdamas, nenorėjo gelbėt žmogaus tokio pavargusio, idant jam pent šunų válgymo negintų. Elgetauja peno, palinksminimo ir pašalpos pasaulip ir veliniep, norėdami priėst saladynų arba jovalo kiaulių válgymo.
4. maisto patiekalas: Nauji válgymai. Kokių valgymų̃ nėra dabar! Bobos daugiau žino pie tuos válgymus. Priminu, kokie valgymaĩ. buvo pasninko. Degtienė – tai gavėnios válgymas. [Stalas] buvo nukrautas visokiais válgymais. An stalo pridėjo valgymų̃. Rytą, būdavo, pirmas válgymas blynai. Tai pridėta valgymẽlių in stalo! Devynis válgymus. pataisydavom Kūčioms. Kitąkart jiem atsitiko gulėt vienam miestely ir valgymų̃ vieną tiktai vištą teturėjo. Labai gardus válgymas krekenai. Košė – ne válgymas. Man tie pieniški válgymai nepatinka. Man kaip su dusuliu lengvesnis pieno válgymas. Paskutinis válgymas kopūstai [vestuvėse]. Valgymaĩ gi dabar – nežinai iš katro galo pradėt! Ne visiem poniški valgymaĩ patenka. Prikepė motina sukorių ir kitų visokių sutaisė valgymų̃. Tiektai vieną kartą per dieną valgyt gavėnios válgymus. Ir sumedžiokiam briedieną, ir pataisykiam valgymą, man patinkantį.
5. pietūs.
6. apetitas: Tu bent válgymą gerą turi.
7. burna: Kai dėsiu par válgymą, neplepėsi niekų! Tylėk, durniau, nevambrijęs, nes gausi pagal valgymą!
apsiválgymas. → apvalgyti
6. Serga apsiválgymu.
įválgymas. kas suvalgyta: Nės [kas įeina į žmogų] neįeiti į jo širdį, bet į pilvą ir išeiti per išeigą priliktąją, kuri iščystija visus įvalgymus.
išválgymas.
1. → išvalgyti
1.
2. kas suvalgyta.
nuválgymas. → nuvalgyti:
1. Nenuvalgytą obulą pametė! Ar tas yr nuválgymas. ?
2. Toks stalo nuválgymas: ką padėjo, to nebeliko.
paválgymas. → pavalgyti:
1. Po kiekvieno paválgymo reikia susiplaut indus.
2. Atsidengė dangtį ir išsiėmė pyragą dėl pavalgymo, nes buvo praalkus.
3. Tada tik pažinome pavalgymą, kai išėjome tarnauti pas žmones. Pavalgyti reikia. Be pavalgymo… kaip?
4. maistas, valgis: Tiek metų tarnavau už paválgymą! Vienas eina už paválgymą, kitam ir primoka. Dirbi, būdavo, až paválgymą. Tik imk, eisiu už ką nori, už vieną pavalgymą. Man samdininkų nei už pavalgymą nereikia. Lei algą mokėjo, bet jau valgis buvo, paválgymas. buvo blogas. Turėjom pieno, tai dėl paválgymo nebuvo bėdos. Košė greitas darbas i geras paválgymas. Numien [pietauti] eidavom, savo pasiválgymu. dirbom.
pérsivalgymas.
1. → pervalgyti
4. Be čėso reik numirti iš pársivalgymo. Pienas, virtas su mėtom, nuo persivalgymo. Ligoninė [je] nei iš bado mirsi, nei iš pársivalgymo. sirgsi.
2. užsigardžiavimo valgis: Vaikam tai labai gi patinka, saldu, matai, su aguonom, tai jau skaniausias persiválgymas.
praválgymas. → pravalgyti 2: Kapitalo pravalgymas.
priválgymas. → privalgyti 1: Menkas čia priválgymas. Badas – ilgalaikis daugumos gyventojų neprivalgymas, sukeliantis jų nusilpimą ir mirtį. Net pajuodęs iš neprivalgymo. Pri muno dukteries nei iš priválgymo. sirgsi, nei iš išalkimo (gamina poprasčiai) .
suválgymas.
1. → suvalgyti 1: Nusipirko balaninytę, susdėjo raudonuosius obuolius, nuo kurių užaugdavo ragas po suvalgymui.
2. → suvalgyti 7: Eš tave paukštims, jeib iš kur atlekiančioms, ir žvėrims ant lauko ant suvalgymo paduosiu.
užválgymas. → užvalgyti 3: Be ažválgymo jau nebus ligos. Juo kenka žmoguo užsiválgymas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.