užvartoti

vartóti, -ója, -ójo.

1. tenkinti įprastinius, kasdienius, nuolatinius poreikius: Tada žmonys labai mažai vartójo cukraus, jeigu tik susirgę. Serga, saldumos jy nevartója. Kas rūgštą pieną vartó [ja],
tas greitai nepasęsta. Tus grybus tai nevartója, nerenka nėkas. Tuokart žmonys mažiau vartójo tą degtinę. Aš tą dieną … menk tebuvau ką vartojęs, kaip tikt kelis stiklus vandens ir vieną puodelį kafijos. Dabok, kad nei jokių valgių nevartotumbei, kurie vidurius per labai atšaldina ar apsunkina. Vartokit valgį ne pragaištantį, bet išliekantį į amžiną gyvatą. Tas vaistas reik įvairiai ir protingai vartoti. O daba vaikas tiktai gimė, jau ans vaistus vartó [ja]. Ajerų šaknis vartóju nu skausmų, skilvį dideliai gydo. Nuo širdies valerijonų daugiausia vartójo. Sakė, šituos vaistus tai vartók teip kaip duoną. Tos žolės labai nuodingos, bijau vartót i kitam patart. Vartók žolių prieš ligą. | Vartójamoji vertė. Mūsų pramonė gamina daug įvairių liaudies vartojamų prekių. | Miestiečiai XVI a. viduryje dar plačiai vartojo lietuvių kalbą. Tie ponai vartójo daugiau prancūzų kalbą. Mano paties krašte būdvardžio bevardę giminę žmonės vartoja tik vardininkui ir galininkui. Pirmiausia reikia rinkti tuos žodžius, kuriuos tevartoja senesni žmonės. Nieko tu nepasakei, tikt daug žodžių vartojai. Mėgsta vartóti priežodžius savo kalboje. Raidės vartojamos didžiosios ir mažosios. Viešpats tą nepaliks nekoravotą, kurs jo vardą nečestlyvai vartoja. Dievo vardą be reikalo vartóti. Tavo liežuvis vartoja melus. Nebevartóji [eilėraščių],
tai užmiršti. Tai kad aš nebeatmenu, nebevartóju [dainų] ir nebežinau. Kaip viena dvasia angelas ir Elžbieta bylojo, teip vėl vienais žodžiais vartójo. Kas miltus vartoja, miltuotas gal būti. Ajerų šaknės tei vartójas nu skausmų. taikyti praktikoje arba naudoti kaip priemonę kokiam tikslui: Man bus valia tuos javus vartoti, kaip pats tiktai noriu. Labai daug vandens vartó [ja] mūso tas bitynas. Vartotas skystis. Audimas kelinėms vartojamas. Su kitais padargais apseit nemoku, ale kirvį papratęs vartoti. Tokių kirvių mums neteko vartóti. Vinims traukti vartójame reples. Žemei purenti baltai vartojo medinį arklą, vėliau sustiprintą geležiniu noragu. Vartóju mentes, kaip einu daržų rauti. Būčia bevartojęs plieninę dalgelę, plieninę dalgelę, ne šviesią šoblelę. O tai aš noriu artojužiu būti, artojužiu būti, žagrelę vartóti. Nesu vartójusi tų šakaliukų [ausdama]. Pats kaltas, pats peilį vartójo, pats nešiojės. Pirmiausia turiu išmokti vartoti ginklą. Pas mus nebuvo tokių, kurie ginklą vartótų. Tėvynė pagalbon šaukia visus, kas ginklą rankoj gali vartoti. Jote nujosiu, ginklą vartosiu, Dievas bežino, ar beparjosiu. Vyras tam gimė ir gyvena, kad kalaviją vartotų. Išgėrė daugiau ir daugiau – jau tą kardą vartoja kaip plunksną. Sūnelis jaunas žirgą balnoja, tėvulis senas šoblią vartoja. Medžias, kartis ilga su ietim karionėj vartojama. Tą raktą vartóju pri spynos, o kitą padėjau. Tus mintuvus karts braukant dar vartójo ten jau seniejai žmonys. Arklinė buvo mašina, bet daba nebevartója. Daba maži sviestai, nėkas nebvartó [ja] sviestamušės. Anie gelžkeliai … dar toli negatavi, o todėl ir nevartojami. Arkliai, ant lauko darbų vartojamieji, tapė labai perkami. Knygutė ilgokai buvo vartojama kaip geografijos pradžiamokslis. Šią kningą būtų galima vartoti mokslainėse. Į tą knygą, kur aš į mokyklą vartójau, buvo rašyta. Vartóti pašto ženklai. Ten nevartójama nei mušimo, nei barimo. Bažnyčia katalikų raštą šventą kaipo nepagadintą žodį Dievo visumet vartojo. Ką iš tos evangelijos šventos sau ant mokslo vartot turim. Kožno [je] dieno [je] regiu ir girdžiu, kaipo didžiai nepilnai ir lėtai … aukščiausįjį, šventąjį ir palinksminantįjį sakramentą chrikšto švento prieg chrikštymo vaikelių varto [ja]. Piktai vartoju svietą. Visus vaistus ižganančiuosius turi gatavus, idant jais tiektai norėtumbei ir mokėtumbei vartót. V. Dievas liepė Maižiešiui, idant … pašvęstų aną šėtrą, kuriuo žydai girioje vietoj bažnyčios vartójo. Tiektai veizdėkime, idant ir tuo kalaviju. gerai vartótumbime. Viešpatis Christus prisakęs visiemus vartót tuo sakramentu. Vartókime tuo geru to pasaulio. Tėvas ale savo sūnaus pavieryta garbe vartojo ir ejo į paločių. Ir geležis nevartojama sudyla.
vartótinai. Nes kas yr danguj aukštai? Kas jūrių gilybėj? Ar ne man vartotinai duota ta gėrybė?. Visus daiktus vartójas sykiu, parvien gyvena. Žeme vartójys, o visi pašaliai prižėlę. eikvoti, leisti: Sako, piningai tie tavie y [ra] žadėti, pasiimk, vartók. Bijojo palikti anus. žmonims, geriau lai anų nėkas nevartó [ja]. Tuos piningus išsiėmęs ir vartojęs. Kolei mane priviliojo, šimtelius vartójo. Jei obelė nudžiūsta, tai pinigai užkeikti, o jei žaliuoja – drąsiai vartok, neužkeikti. To pirklio turtus ans vartós. Priryk, nusprok, ne mano turtus vartok! Nuo to laiko jie vartojo ten sukrautas gėrybes, kada kiek reikėjo. Ir tu turėsi dvarą didelį su žmonims ir vartosi su manim bagotystę be mieros. Parakvijonims suskudo širdis, kad klebonas jų savastį savotiškai vartoja, dargi kam – alinei. V. Dievo pagelbos prašė, o Jo dovanas su dėkingumu vartojo. Didžturis … turtais, sau ant eikvojimo paduotais ir paskirtais, piktai vartójo. Piningus neuždirbęs nemokės vartoti.

2. turėti: Antrame gyvenime teisingai vartos amžiną palaiminimą. Už tiesą (iš tiesų) negali vartoti dvijų linksmybių.

3. turėti savo žinioje, disponuoti: Toks turtingas senis! O ir žentas šimtais vartoja. Sakė tave, brolužėlį, labai bagotą: šimtais vartoji, šešiais važiuoji. Vartója tūkstančiais. Aš turtais nevartóju, bet ir ubagais nevaikščioju. Aš ne karalaitis, turtais nevartóju. Tas kupčius sako: – Na, dabar tegu jis vartoja mano turtais! Nežino žmogus apie savo turtą, kaip ilgai juo vartos. Girtuoklis šimtais vartója, šešiais važiuoja, netoli mato, reik plataus tako i plačių durių. Gera tau pasakyt, kai šimtais vartójies. Mūsų svetelis sako, kad labai bagotas, kad labai valyvas, šimteliais vartójas, bačkelėm vežiojas.

4. leisti (laiką): Abudu vienoje seklyčioje linksmias valandas vartojo. Čėsą gerai vartoti. Atmink, kaip greit laikas bėga ir kaip maž yra to laiko, kuriuomi tikrai vartoti gali.

5. vartyti: Kad ėmė jį mušt, kad ėmė jį vartót! Tik tu ją. po rankas vartók, tai dar tyli, o ne – tai per naktis rėkia. Tu po klėtelę nevaikščiok, baltų drobelių nevartok. Aš jos. žalios nenešiosiu nei rankelėn nevartosiu. Anoj pusėj Dunojaus tę mergelė vaikščiojo, aukso žiedą vartojo ir bernelį viliojo. slaugyti, liginti: Sergantį ligonį vartóju, t. y. liginu. Nenoriu nė regėt, nė vartót tokių ligonių.

6. leisti už vyro, tekinti: Dukteris vartodamas davė gerą pasogą. Buvo įnamėlis, vartójo dukterį. Tėvelio vartota kai Dievelio, o brolaičio kai velnelio.

7. verstis, manytis: Anas vis, būdavo, su arkliais, tai su kiaulėm vartójas. Su sodais vartójas.

8. svarstyti, apgalvoti: Kožną naktį vartokit darbus savo dienų. Su didžia pilnasčia tie žodžiai nuog viernųjų turi būt vartoti. Įrašyta, idant mes sau nelengvai vartotumbim tą zokoną, nuog Pono mūsų uždėtą. Vartokigi sau kožnas viernas, kas tatai yra vaikščiot tokime pašlovinime. Merga švenčiausioji dūmojo ir vartójo širdy savoj, kop būtų teip naujas ir teip didis pasveikinimas.

9. sekti, tirti, stebėti: Manasė skyrė dienas ir vartojo paukščių rykavimą. Ant galo ir tai vartókim, kaip daug pikto ižg to rūpesčiavimo apie pilvą plūsta ir išeit. Kurie bevelijo ant prakių savų, neg ant svodbos karaliaus, bevelijo regestus (registrus) vartot, o neg linksmintis. Regėsime jį teip, koksai yra savimp, ir neižmestuojamuoju gražumu jo vartosime.

10. prekiauti.
apvartóti. išleisti už vyro, ištekinti: Jau abuodu mano vaikai apvartóti, jau galiu mirt.
išvartóti.

1. suvartoti 1: Visus liepo žiedus išvartójau. Savo medų niekados neišvartódavau. Duok mums sveikiems juos. suvalyt ir džiaugsme išvartoti. Neišvartó [ja],
velniai, žemės, o žmoguo, senysims neduoda. Ans išvartójo visą mantą, t. y. pragėrė. Išvartójo mano turtą ir pats galą gavo. Vaikai išvartós piningus, vėjais paleis. Sakė, saulė išsivartójusi, še, ką parodė.

2. susidėvėti: [Senam] išsivartóję visi šlankai, laikas jau virsti i važiuoti (mirti) .

3. ilgą laiką turint nesantuokinius santykius nuvalkioti: Išvartójo mergą i neėmė, užtraukė sarmatą. Kada ponas ją. gana išvartojęs buvo, tada privelydavo tiktai apsivesti (= vesti). Po veselias vis uliojai, visus pulkus išvartojai.

4. parduoti, iškišti: Vogtą arklį išvartójo kaimynas. Išvartójo javus, sviestą.

5. išleisti už vyro, ištekinti: Jeigu jau dukterį kokią išvartója, tai jau ana [gyvena] pas kitus tus tėvus. Ją išvartójo užkuriom. Mano gaspadorius išvartója savo dukterį, ir vakare prasidės veselė. Tu neverk, neraudok, mūsų seseraite, mes tave išvartosme šį pat rudenėlį. Podukra išsivartojo už turtingo vaininko ir gyveno laimingai.

6. išvartyti: Išvartójau šieną – ėmė ir sulijo.

7. apsvarstyti, apmąstyti: Tatai visa išvartoję pilnai išvyst turim, kas yra geresnio. Jei nori trumpiaus, teišvartój [a],
ką nusidėjo dūmojimu, kalba ir darbu. Čionai iš pirmo atmint ir ižvartot turim, kas tiktai dėjos Sename zokone.
nuvartóti

1. naudingai suvartoti: Negaliu žemės benuvartóti – paduosiu sūnuo.

2. išleisti, išeikvoti: Kad vagia, tai moka ir nuvartót. Peningus betaig mezliauninkai netur ant savo naudos nuvartoti. Ne tas vagis, katras vagis, ale katras nuvartoja.

3. nunešioti, nudėvėti: Netura pavartos, veikiai nuvartó [ja] batus.

4. nustatyti vertę, įvertinti: Nuvartók, ką vartus (vertas) tas arklys, jei parduodi.

5. apsvarstyti: Susirinko tada apaštalai ir vyresnieji, idant nuvartotų tą kalbą. Bet Marija užlaikė tus visus žodžius, nuvartodama (juos) širdyje savo. Tatai kiekvienas pigai savimp nuvartot gali.

6. laikyti ką kuo: Tenuvartoja mus kožnas kaipo tarnus Kristaus. Jei mane nuvartojot būt tikinčią Viešpačiui, ineikit namuosna mano ir būkit.

7. suprasti: Nuvartodami Poną Jėzų, labai dažnai po akim savo mokytinių minėjusį ir sakiusį apie nukentėjimą ir numirimą savo, ant akies regėt galime. Tie nenumivartoja, keliu mano nesekioja.

8. numanyti, paaiškinti: Veidmainiai, dangaus veidą mokate nuvartot, o negalite ženklus tų čėsų.

9. manyti: Nuvartoju tada, jog tai ger yra del esančios reikmenės.
pavartóti.

1. kiek vartoti įprastiniams, nuolatiniams poreikiams tenkinti: Trejus vaistus pavartójau – nustabdė kosulį. Kai pavartóji tuos vaistus ilgesnį laiką, jauti stiprumą, gyvumą. | Jeigut [nėščia] sukeiki, tokius žodžius pavartóji, atsitinka vaikui nelaimė. Tų žodžių visokių pavartóji juokais. Vyras in dvidešimt penktus metus, nė žodžio kokio nepavartó [jo]. panaudoti kokiam tikslui: I turi pasirašyt, kad degtukų nepavartósi miške. Mūsų šventasis ordinas draudžia savo nariams ginklą dėl tuščios garbės pavartoti. Iki šiol su jais. dar niekas negalėjo važiuoti, kaip tiktai Vilius, kuris moka skaudžiai botagą pavartoti. Pavartóti jėgą. Jis pavartojo daug priemonių sau nugalėti, jis daug kovojo ir net kentė. Suktybę pavartóti. Jo buvo pavartóta gudrybė. Geras tėvas rykštę tada pavartoja, kai žodis vaikams negalioja. Iškastu auksu pasivartójo svetimys.

2. į visas puses, visaip pavartyti: Jau ką jis pavartója, tai to nerasi! Aš rūtelių nenešiosiu, tik rankelėm pavartósiu ir akelėm padabosiu. Gražus obuolėlis, gražus pavartótie. | Kai pagausiu [vaikus] lygioj lankoj, pavartosiu savo rankoj. paslaugyti, paliginti: Eik tu ligonį pavartók!

3. pasvarstyti, apmąstyti: Jūsų nuodėmes gerai pavartókite. Pavartókig savip, krikščioniškas broli, … ką čia Viešpatis tais baisumis žodžiais ragint ir palytėt teikės. Pavartókimėg tad labą ano miesto palaimą, kiek pavartót galime.
pérvartoti. iš naujo peržiūrėti, persvarstyti: Parašysim po raštelį, nusiųsdysim pas tėvelį – tegul tėvas perčitoja, mūs daleles pervartoja. Užturėjo jį kaliniai, kolei tas reikalas nebus parvartotas ir nuspręstas.
pravartóti

1. kam sunaudoti: Taip pravartojusi nuodus [giltinė] renka juos vėl nuomirėlių grabuose. išeikvoti, iššvaistyti: Visą turtą ans pravartójo. Visus turtus lėbaudamas pravartojo.

2. praleisti (laiką): Daug valandų vaikščiodams pravartója.

3. prarasti, netekti: Ubagystė ženklina verksmingą stoną dūšios griešnyko, par grieką pravartojusios loskas Dievo.
privartóti

1. pakankamai vartoti: Gana aš jau privartójau žolių [gydyti],
ale tokios neregėjau.

2. būti reikalingam.
suvartóti.

1. išeikvoti poreikiams tenkinti: Pasiryžk, suvartók (išgerk) tų žolikių pakiuką i pagerėsi. Vienus vaistus suvartójau, dabar reikia kitokių. Priegimtinėje ūkėje antai ką žmogus pasitaisydavo, tą jis pats ir suvartodavo. Tu, Joneli, raits atjok, pautienėlę suvartók (suvalgyk) . | Smegenys suvartoja labai daug deguonies. taikyti kokiam nors tikslui: Rasintais tus vaistus visims suvartós. Šitą alų ar kam suvartósi? Sriuboje virta jautiena suvartojama antrajam patiekalui. Jis daug dvaro naudos suvartójo. Tie tūkstančiai piningų, kurie ant šito gelžkelio suvartoti, nebus nuoprosnai išleisti. Ir gražu, kai žmonės mielai ir mokėdami dirba savo darbą, jo vaisius brangina ir gerai suvartoja. Visą gautą iš jų medžiagą … J. Jablonskis galvojo suvartoti savo straipsniams arba žodynui. Aš užgirdau labai dailų žodį, kuris vertėtų suvartoti literatūroje. Reikia žolės jaunumas suvartoti. Rado laimę, ale nemokėjo suvartóti (nepasinaudojo proga) . | Berniukai žino, kaip savo laiką suvartoti. Šitam darbui suvartodavau savo laisvąsias valandas. Ėjau naktį, pamečiau sagtį, mėnuo rado – nesuvartojo, saulė rado – suvartojo. Daug muilo susivartója skalbiant. Šilima susivartója sniegui paversti skystu kūnu. išeikvoti, išleisti, iššvaistyti: Jis suvartójo visus pinigus. Suvartós [senelės] turtą i talžys žodžiais marčios, vaikai. Daugiaus tuos piningus [marti] ir suvartojus sau. Gėrė, suvartójo tėvo žemę, púodynę, o gerklę turėjo!. Piningai susivartója.

2. sudoroti, suvalyti: Anie nebsuvartójo ne šiaudų, linai supuvo.

3. sudėvėti, sunešioti: Suvartójau visas švarias pančekas – a neišplausi?.

4. sužlugdyti: Suvartójo mumis, suėdė.
užvartóti. užpelnyti, uždirbti: Užvartóti pinigai, t. y. užpelnyti.

• Žargonai: užvartoti

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vartóti, </b>-ója, -ójo. <br/>1. <span class="explanation">tenkinti įprastinius, kasdienius, nuolatinius poreikius: </span> Tada žmonys labai mažai vartójo cukraus, jeigu tik susirgę. Serga, saldumos jy nevartója. Kas rūgštą pieną vartó [ja], tas greitai nepasęsta. Tus grybus tai nevartója, nerenka nėkas. Tuokart žmonys mažiau vartójo tą degtinę. Aš tą dieną … menk tebuvau ką vartojęs, kaip tikt kelis stiklus vandens ir vieną puodelį kafijos. Dabok, kad nei jokių valgių nevartotumbei, kurie vidurius per labai atšaldina ar apsunkina. Vartokit valgį ne pragaištantį, bet išliekantį į amžiną gyvatą. Tas vaistas reik įvairiai ir protingai vartoti. O daba vaikas tiktai gimė, jau ans vaistus vartó [ja]. Ajerų šaknis vartóju nu skausmų, skilvį dideliai gydo. Nuo širdies valerijonų daugiausia vartójo. Sakė, šituos vaistus tai vartók teip kaip duoną. Tos žolės labai nuodingos, bijau vartót i kitam patart. Vartók žolių prieš ligą. | Vartójamoji vertė. Mūsų pramonė gamina daug įvairių liaudies vartojamų prekių. | Miestiečiai XVI a. viduryje dar plačiai vartojo lietuvių kalbą. Tie ponai vartójo daugiau prancūzų kalbą. Mano paties krašte būdvardžio bevardę giminę žmonės vartoja tik vardininkui ir galininkui. Pirmiausia reikia rinkti tuos žodžius, kuriuos tevartoja senesni žmonės. Nieko tu nepasakei, tikt daug žodžių vartojai. Mėgsta vartóti priežodžius savo kalboje. Raidės vartojamos didžiosios ir mažosios. Viešpats tą nepaliks nekoravotą, kurs jo vardą nečestlyvai vartoja. Dievo vardą be reikalo vartóti. Tavo liežuvis vartoja melus. Nebevartóji [eilėraščių], tai užmiršti. Tai kad aš nebeatmenu, nebevartóju [dainų] ir nebežinau. Kaip viena dvasia angelas ir Elžbieta bylojo, teip vėl vienais žodžiais vartójo. Kas miltus vartoja, miltuotas gal būti. Ajerų šaknės tei vartójas nu skausmų. <span class="explanation">taikyti praktikoje arba naudoti kaip priemonę kokiam tikslui: </span> Man bus valia tuos javus vartoti, kaip pats tiktai noriu. Labai daug vandens vartó [ja] mūso tas bitynas. Vartotas skystis. Audimas kelinėms vartojamas. Su kitais padargais apseit nemoku, ale kirvį papratęs vartoti. Tokių kirvių mums neteko vartóti. Vinims traukti vartójame reples. Žemei purenti baltai vartojo medinį arklą, vėliau sustiprintą geležiniu noragu. Vartóju mentes, kaip einu daržų rauti. Būčia bevartojęs plieninę dalgelę, plieninę dalgelę, ne šviesią šoblelę. O tai aš noriu artojužiu būti, artojužiu būti, žagrelę vartóti. Nesu vartójusi tų šakaliukų [ausdama]. Pats kaltas, pats peilį vartójo, pats nešiojės. Pirmiausia turiu išmokti vartoti ginklą. Pas mus nebuvo tokių, kurie ginklą vartótų. Tėvynė pagalbon šaukia visus, kas ginklą rankoj gali vartoti. Jote nujosiu, ginklą vartosiu, Dievas bežino, ar beparjosiu. Vyras tam gimė ir gyvena, kad kalaviją vartotų. Išgėrė daugiau ir daugiau – jau tą kardą vartoja kaip plunksną. Sūnelis jaunas žirgą balnoja, tėvulis senas šoblią vartoja. Medžias, kartis ilga su ietim karionėj vartojama. Tą raktą vartóju pri spynos, o kitą padėjau. Tus mintuvus karts braukant dar vartójo ten jau seniejai žmonys. Arklinė buvo mašina, bet daba nebevartója. Daba maži sviestai, nėkas nebvartó [ja] sviestamušės. Anie gelžkeliai … dar toli negatavi, o todėl ir nevartojami. Arkliai, ant lauko darbų vartojamieji, tapė labai perkami. Knygutė ilgokai buvo vartojama kaip geografijos pradžiamokslis. Šią kningą būtų galima vartoti mokslainėse. Į tą knygą, kur aš į mokyklą vartójau, buvo rašyta. Vartóti pašto ženklai. Ten nevartójama nei mušimo, nei barimo. Bažnyčia katalikų raštą šventą kaipo nepagadintą žodį Dievo visumet vartojo. Ką iš tos evangelijos šventos sau ant mokslo vartot turim. Kožno [je] dieno [je] regiu ir girdžiu, kaipo didžiai nepilnai ir lėtai … aukščiausįjį, šventąjį ir palinksminantįjį sakramentą chrikšto švento prieg chrikštymo vaikelių varto [ja]. Piktai vartoju svietą. Visus vaistus ižganančiuosius turi gatavus, idant jais tiektai norėtumbei ir mokėtumbei vartót. V. Dievas liepė Maižiešiui, idant … pašvęstų aną šėtrą, kuriuo žydai girioje vietoj bažnyčios vartójo. Tiektai veizdėkime, idant ir tuo kalaviju. gerai vartótumbime. Viešpatis Christus prisakęs visiemus vartót tuo sakramentu. Vartókime tuo geru to pasaulio. Tėvas ale savo sūnaus pavieryta garbe vartojo ir ejo į paločių. Ir geležis nevartojama sudyla. <br/><b>vartótinai</b>. Nes kas yr danguj aukštai? Kas jūrių gilybėj? Ar ne man vartotinai duota ta gėrybė?. Visus daiktus vartójas sykiu, parvien gyvena. Žeme vartójys, o visi pašaliai prižėlę. <span class="explanation">eikvoti, leisti: </span> Sako, piningai tie tavie y [ra] žadėti, pasiimk, vartók. Bijojo palikti anus. žmonims, geriau lai anų nėkas nevartó [ja]. Tuos piningus išsiėmęs ir vartojęs. Kolei mane priviliojo, šimtelius vartójo. Jei obelė nudžiūsta, tai pinigai užkeikti, o jei žaliuoja – drąsiai vartok, neužkeikti. To pirklio turtus ans vartós. Priryk, nusprok, ne mano turtus vartok! Nuo to laiko jie vartojo ten sukrautas gėrybes, kada kiek reikėjo. Ir tu turėsi dvarą didelį su žmonims ir vartosi su manim bagotystę be mieros. Parakvijonims suskudo širdis, kad klebonas jų savastį savotiškai vartoja, dargi kam – alinei. V. Dievo pagelbos prašė, o Jo dovanas su dėkingumu vartojo. Didžturis … turtais, sau ant eikvojimo paduotais ir paskirtais, piktai vartójo. Piningus neuždirbęs nemokės vartoti. <br/>2. <span class="explanation">turėti: </span> Antrame gyvenime teisingai vartos amžiną palaiminimą. Už tiesą <span class="explanation"> (iš tiesų) </span> negali vartoti dvijų linksmybių. <br/>3. <span class="explanation">turėti savo žinioje, disponuoti: </span> Toks turtingas senis! O ir žentas šimtais vartoja. Sakė tave, brolužėlį, labai bagotą: šimtais vartoji, šešiais važiuoji. Vartója tūkstančiais. Aš turtais nevartóju, bet ir ubagais nevaikščioju. Aš ne karalaitis, turtais nevartóju. Tas kupčius sako: – Na, dabar tegu jis vartoja mano turtais! Nežino žmogus apie savo turtą, kaip ilgai juo vartos. Girtuoklis šimtais vartója, šešiais važiuoja, netoli mato, reik plataus tako i plačių durių. Gera tau pasakyt, kai šimtais vartójies. Mūsų svetelis sako, kad labai bagotas, kad labai valyvas, šimteliais vartójas, bačkelėm vežiojas. <br/>4. <span class="explanation">leisti (laiką): </span> Abudu vienoje seklyčioje linksmias valandas vartojo. Čėsą gerai vartoti. Atmink, kaip greit laikas bėga ir kaip maž yra to laiko, kuriuomi tikrai vartoti gali. <br/>5. <span class="explanation">vartyti: </span> Kad ėmė jį mušt, kad ėmė jį vartót! Tik tu ją. po rankas vartók, tai dar tyli, o ne – tai per naktis rėkia. Tu po klėtelę nevaikščiok, baltų drobelių nevartok. Aš jos. žalios nenešiosiu nei rankelėn nevartosiu. Anoj pusėj Dunojaus tę mergelė vaikščiojo, aukso žiedą vartojo ir bernelį viliojo. <span class="explanation">slaugyti, liginti: </span> Sergantį ligonį vartóju, t. y. liginu. Nenoriu nė regėt, nė vartót tokių ligonių. <br/>6. <span class="explanation">leisti už vyro, tekinti: </span> Dukteris vartodamas davė gerą pasogą. Buvo įnamėlis, vartójo dukterį. Tėvelio vartota kai Dievelio, o brolaičio kai velnelio. <br/>7. <span class="explanation">verstis, manytis: </span> Anas vis, būdavo, su arkliais, tai su kiaulėm vartójas. Su sodais vartójas. <br/>8. <span class="explanation">svarstyti, apgalvoti: </span> Kožną naktį vartokit darbus savo dienų. Su didžia pilnasčia tie žodžiai nuog viernųjų turi būt vartoti. Įrašyta, idant mes sau nelengvai vartotumbim tą zokoną, nuog Pono mūsų uždėtą. Vartokigi sau kožnas viernas, kas tatai yra vaikščiot tokime pašlovinime. Merga švenčiausioji dūmojo ir vartójo širdy savoj, kop būtų teip naujas ir teip didis pasveikinimas. <br/>9. <span class="explanation">sekti, tirti, stebėti: </span> Manasė skyrė dienas ir vartojo paukščių rykavimą. Ant galo ir tai vartókim, kaip daug pikto ižg to rūpesčiavimo apie pilvą plūsta ir išeit. Kurie bevelijo ant prakių savų, neg ant svodbos karaliaus, bevelijo regestus <span class="explanation"> (registrus) </span> vartot, o neg linksmintis. Regėsime jį teip, koksai yra savimp, ir neižmestuojamuoju gražumu jo vartosime. <br/>10. <span class="explanation">prekiauti. </span> <br/><b>apvartóti</b>. <span class="explanation">išleisti už vyro, ištekinti: </span> </span> Jau abuodu mano vaikai apvartóti, jau galiu mirt. <br/><b>išvartóti</b>. <br/>1. suvartoti 1: Visus liepo žiedus išvartójau. Savo medų niekados neišvartódavau. Duok mums sveikiems juos. suvalyt ir džiaugsme išvartoti. Neišvartó [ja], velniai, žemės, o žmoguo, senysims neduoda. Ans išvartójo visą mantą, t. y. pragėrė. Išvartójo mano turtą ir pats galą gavo. Vaikai išvartós piningus, vėjais paleis. Sakė, saulė išsivartójusi, še, ką parodė. <br/>2. <span class="explanation">susidėvėti: </span> [Senam] išsivartóję visi šlankai, laikas jau virsti i važiuoti <span class="explanation"> (mirti) </span>. <br/>3. <span class="explanation">ilgą laiką turint nesantuokinius santykius nuvalkioti: </span> Išvartójo mergą i neėmė, užtraukė sarmatą. Kada ponas ją. gana išvartojęs buvo, tada privelydavo tiktai apsivesti (= vesti). Po veselias vis uliojai, visus pulkus išvartojai. <br/>4. <span class="explanation">parduoti, iškišti: </span> Vogtą arklį išvartójo kaimynas. Išvartójo javus, sviestą. <br/>5. <span class="explanation">išleisti už vyro, ištekinti: </span> </span> Jeigu jau dukterį kokią išvartója, tai jau ana [gyvena] pas kitus tus tėvus. Ją išvartójo užkuriom. Mano gaspadorius išvartója savo dukterį, ir vakare prasidės veselė. Tu neverk, neraudok, mūsų seseraite, mes tave išvartosme šį pat rudenėlį. Podukra išsivartojo už turtingo vaininko ir gyveno laimingai. <br/>6. <span class="explanation">išvartyti: </span> Išvartójau šieną – ėmė ir sulijo. <br/>7. <span class="explanation">apsvarstyti, apmąstyti: </span> Tatai visa išvartoję pilnai išvyst turim, kas yra geresnio. Jei nori trumpiaus, teišvartój [a], ką nusidėjo dūmojimu, kalba ir darbu. Čionai iš pirmo atmint ir ižvartot turim, kas tiktai dėjos Sename zokone. <br/><b>nuvartóti</b><br/>1. <span class="explanation">naudingai suvartoti: </span> Negaliu žemės benuvartóti – paduosiu sūnuo. <br/>2. <span class="explanation">išleisti, išeikvoti: </span> Kad vagia, tai moka ir nuvartót. Peningus betaig mezliauninkai netur ant savo naudos nuvartoti. Ne tas vagis, katras vagis, ale katras nuvartoja. <br/>3. <span class="explanation">nunešioti, nudėvėti: </span> Netura pavartos, veikiai nuvartó [ja] batus. <br/>4. <span class="explanation">nustatyti vertę, įvertinti: </span> Nuvartók, ką vartus (vertas) tas arklys, jei parduodi. <br/>5. <span class="explanation">apsvarstyti: </span> Susirinko tada apaštalai ir vyresnieji, idant nuvartotų tą kalbą. Bet Marija užlaikė tus visus žodžius, nuvartodama (juos) širdyje savo. Tatai kiekvienas pigai savimp nuvartot gali. <br/>6. <span class="explanation">laikyti ką kuo: </span> Tenuvartoja mus kožnas kaipo tarnus Kristaus. Jei mane nuvartojot būt tikinčią Viešpačiui, ineikit namuosna mano ir būkit. <br/>7. <span class="explanation">suprasti: </span> Nuvartodami Poną Jėzų, labai dažnai po akim savo mokytinių minėjusį ir sakiusį apie nukentėjimą ir numirimą savo, ant akies regėt galime. Tie nenumivartoja, keliu mano nesekioja. <br/>8. <span class="explanation">numanyti, paaiškinti: </span> Veidmainiai, dangaus veidą mokate nuvartot, o negalite ženklus tų čėsų. <br/>9. <span class="explanation">manyti: </span> Nuvartoju tada, jog tai ger yra del esančios reikmenės. <br/><b>pavartóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek vartoti įprastiniams, nuolatiniams poreikiams tenkinti: </span> Trejus vaistus pavartójau – nustabdė kosulį. Kai pavartóji tuos vaistus ilgesnį laiką, jauti stiprumą, gyvumą. | Jeigut [nėščia] sukeiki, tokius žodžius pavartóji, atsitinka vaikui nelaimė. Tų žodžių visokių pavartóji juokais. Vyras in dvidešimt penktus metus, nė žodžio kokio nepavartó [jo]. <span class="explanation">panaudoti kokiam tikslui: </span> I turi pasirašyt, kad degtukų nepavartósi miške. Mūsų šventasis ordinas draudžia savo nariams ginklą dėl tuščios garbės pavartoti. Iki šiol su jais. dar niekas negalėjo važiuoti, kaip tiktai Vilius, kuris moka skaudžiai botagą pavartoti. Pavartóti jėgą. Jis pavartojo daug priemonių sau nugalėti, jis daug kovojo ir net kentė. Suktybę pavartóti. Jo buvo pavartóta gudrybė. Geras tėvas rykštę tada pavartoja, kai žodis vaikams negalioja. Iškastu auksu pasivartójo svetimys. <br/>2. <span class="explanation">į visas puses, visaip pavartyti: </span> Jau ką jis pavartója, tai to nerasi! Aš rūtelių nenešiosiu, tik rankelėm pavartósiu ir akelėm padabosiu. Gražus obuolėlis, gražus pavartótie. | Kai pagausiu [vaikus] lygioj lankoj, pavartosiu savo rankoj. <span class="explanation">paslaugyti, paliginti: </span> Eik tu ligonį pavartók! <br/>3. <span class="explanation">pasvarstyti, apmąstyti: </span> Jūsų nuodėmes gerai pavartókite. Pavartókig savip, krikščioniškas broli, … ką čia Viešpatis tais baisumis žodžiais ragint ir palytėt teikės. Pavartókimėg tad labą ano miesto palaimą, kiek pavartót galime. <br/><b>pérvartoti</b>. <span class="explanation">iš naujo peržiūrėti, persvarstyti: </span> Parašysim po raštelį, nusiųsdysim pas tėvelį – tegul tėvas perčitoja, mūs daleles pervartoja. Užturėjo jį kaliniai, kolei tas reikalas nebus parvartotas ir nuspręstas. <br/><b>pravartóti</b><br/>1. <span class="explanation">kam sunaudoti: </span> Taip pravartojusi nuodus [giltinė] renka juos vėl nuomirėlių grabuose. <span class="explanation">išeikvoti, iššvaistyti: </span> Visą turtą ans pravartójo. Visus turtus lėbaudamas pravartojo. <br/>2. <span class="explanation">praleisti (laiką): </span> Daug valandų vaikščiodams pravartója. <br/>3. <span class="explanation">prarasti, netekti: </span> Ubagystė ženklina verksmingą stoną dūšios griešnyko, par grieką pravartojusios loskas Dievo. <br/><b>privartóti</b><br/>1. <span class="explanation">pakankamai vartoti: </span> Gana aš jau privartójau žolių [gydyti], ale tokios neregėjau. <br/>2. <span class="explanation">būti reikalingam. </span> <br/><b>suvartóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išeikvoti poreikiams tenkinti: </span> Pasiryžk, suvartók <span class="explanation"> (išgerk) </span> tų žolikių pakiuką i pagerėsi. Vienus vaistus suvartójau, dabar reikia kitokių. Priegimtinėje ūkėje antai ką žmogus pasitaisydavo, tą jis pats ir suvartodavo. Tu, Joneli, raits atjok, pautienėlę suvartók <span class="explanation"> (suvalgyk) </span>. | Smegenys suvartoja labai daug deguonies. <span class="explanation">taikyti kokiam nors tikslui: </span> Rasintais tus vaistus visims suvartós. Šitą alų ar kam suvartósi? Sriuboje virta jautiena suvartojama antrajam patiekalui. Jis daug dvaro naudos suvartójo. Tie tūkstančiai piningų, kurie ant šito gelžkelio suvartoti, nebus nuoprosnai išleisti. Ir gražu, kai žmonės mielai ir mokėdami dirba savo darbą, jo vaisius brangina ir gerai suvartoja. Visą gautą iš jų medžiagą … J. Jablonskis galvojo suvartoti savo straipsniams arba žodynui. Aš užgirdau labai dailų žodį, kuris vertėtų suvartoti literatūroje. Reikia žolės jaunumas suvartoti. Rado laimę, ale nemokėjo suvartóti <span class="explanation"> (nepasinaudojo proga) </span>. | Berniukai žino, kaip savo laiką suvartoti. Šitam darbui suvartodavau savo laisvąsias valandas. Ėjau naktį, pamečiau sagtį, mėnuo rado – nesuvartojo, saulė rado – suvartojo. Daug muilo susivartója skalbiant. Šilima susivartója sniegui paversti skystu kūnu. <span class="explanation">išeikvoti, išleisti, iššvaistyti: </span> Jis suvartójo visus pinigus. Suvartós [senelės] turtą i talžys žodžiais marčios, vaikai. Daugiaus tuos piningus [marti] ir suvartojus sau. Gėrė, suvartójo tėvo žemę, púodynę, o gerklę turėjo!. Piningai susivartója. <br/>2. <span class="explanation">sudoroti, suvalyti: </span> Anie nebsuvartójo ne šiaudų, linai supuvo. <br/>3. <span class="explanation">sudėvėti, sunešioti: </span> Suvartójau visas švarias pančekas – a neišplausi?. <br/>4. <span class="explanation">sužlugdyti: </span> Suvartójo mumis, suėdė. <br/><b>užvartóti</b>. <span class="explanation">užpelnyti, uždirbti: </span> Užvartóti pinigai, t. y. užpelnyti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.