x
užveik|ti, užveikia, užveikė
1. įveikti, nugalėti: Tegu pasirungia - kuris kurį užveiks? sngr.: Kai susiima, tai neužsiveikia.
2. įstengti, pajėgti: Vienas neužveiksiu arklių suvaryti. užveikimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.