x
užvilk|ti, užvelka, užvilko
1. užtraukti ant viršaus: Gandralizdžiui užvilko ant stogo senas akėčias. sngr.
2. velkant užgabenti už ko nors: Užvilkti rąstą už namo. sngr.
3. užtraukti apdarą, apvilkti: Užvilkti
priegalvį. sngr.: Užsivilkti kailinius.
4. užtęsti, uždelsti: Darbas labai užvilktas. sngr.
5. prk. aptraukti: užvilko visą dangų (debesimis). Akis užvilkti užvilkimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.