žìrgčioti, -ioja, -iojo. žirgčióti, -iója, -iójo
1. eiti dideliais žingsniais: Par žirnieną žìrgčiodamas eina. Atjoja svotai atsileliuoja, par pupieną pupsėdami, par žirnieną žirgčiódami. Didelis toks kaži kas žirgčió [ja]. Ar nemoki žmoniškai eiti, ko čia žirgčióji? Priešais ją nusileidžiančioje saulėje žirgčiojo ilgakojis vyras, kurio iš pradžių ji nepažino.
2. skėstis į šalis, žargstytis: Jos kojos slidinėjo ir žirgčiojo.
3. staipytis, kraipytis: Priklu buvo žiūrėt, kaip ji žìrgčiojo prieš vyrus.
užžìrgčioti. žirgčiojant užeiti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.