x
ūžti, ūžia, ūžė
1. išduoti žemą, pratisą garsą, gausti: Miškas, vėjas, vilnys ūžia. Ūžia lyg bitės avilyje. Gatvėje ūžia mašinos. Man ausyse ūžia. Ūžkit, ūžkit, mano girnelės! (d.). prk.: Linai
ūždami (smarkiai) auga. Pas juos ūžia (daug yra) svečių.
2. prk. triukšmauti, siausti: Vaikai, neūžkite!
3. prk. bartis, burbėti: Ūžti ant vaikų. Jis kai ims ū., tai ir galo nebus.
4. prk. linksmintis,
puotauti, gerti: Jaunimas linksminosi, šoko, ūžė. ūžimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.