burbė|ti, burba, burbėjo
1. neaiškiai kalbėti, bambėti, murmėti: Tylėk neburbėjęs!
2. burbuliuoti, ulbėti: Tetervinas burba.
3. storai šalti (apie langus). burbėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.