kalbėti

kalbė|ti, kalba, kalbėjo
1. mokėti kalbą, galėti ja bendrauti: Kalbėti tarmiškai. Vaikas dar nekalba.
2. bendrauti kalba, šnekėti: Lietuviškai kalbėti Balsu, tyliai, aiškiai, pašnibždomis kalbėti Trumpai kalbant,
reikalas svarbus. Kalbamosios valandos. Meiliuosius žodelius kalbėjo (d.). Kalba kaip iš knygos (aiškiai, sklandžiai). Kalba kaip iš medžio iškritęs (kvailai). Daug žinok, maža kalbėk. Kas daug kalba, mažai
dirba. Čia kalbant, čia paliekant (prašant nepasakoti, kas kalbėta). sngr.: Kalbasi susitikę.
3. prk. rodyti, liudyti: Faktai aiškiai kalba.
4. atmintinai sakyti; priešingai skaityti 1: Kalbėti poterius. kalbėjimas
kalbėjimasis kalbėtojas, kalbėtoja dkt.
1. kas kalba, šneka.
2. kas sako viešą kalbą Žiūrėk: [skaityti].

Gairės: Botanikos terminai

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kalbeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	kalbė\|ti, kalba, kalbėjo 1. mokėti kalbą, galėti ja bendrauti: Kalbėti tarmiškai. Vaikas dar nekalba. 2. bendrauti kalba, šnekėti: Lietuviškai kalbėti Balsu, tyliai, aiškiai, pašnibždomis kalbėti Trumpai kalbant, reikalas svarbus. Kalbamosios valandos. Meiliuosius žodelius kalbėjo (d.). Kalba kaip iš knygos (aiškiai, sklandžiai). Kalba kaip iš medžio iškritęs (kvailai). Daug žinok, maža kalbėk. Kas daug kalba, mažai dirba. Čia kalbant, čia paliekant (prašant nepasakoti, kas kalbėta). sngr.: Kalbasi susitikę. 3. prk. rodyti, liudyti: Faktai aiškiai kalba. 4. atmintinai sakyti; priešingai skaityti 1: Kalbėti poterius. kalbėjimas kalbėjimasis kalbėtojas, kalbėtoja dkt. 1. kas kalba, šneka. 2. kas sako viešą kalbą Žiūrėk: [skaityti].

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

kalbėti

#