ū́binti (-yti), -ina, -ino.
1. skriausti, uiti, barti: Visi jį ūbina. Boba diedo dukteres labai nekentė: dažnai ir mušė ją, ūbino, o jau barės tai kasdien.
2. mušti: Tol ū́bino kailį, kol ranka pajėgė. Mačiau mieste, kad ūbinasi, kad ūbinasi du žmonės!
apū́binti. nuskriausti: Apū́binai, Juozuli, ją, siratėlę.
išū́binti.
1. ūbinant išvaryti: Ūbinom ūbinom, kap tik išū́binom arklius iš tos balos.
2. nugyventi: Pradėjo gert, tai visą gaspadorką išū́bino.
prisiū́binti prisidirbti, persidirbti, nusikamuoti: Prisū́bino Mania.
užū́binti. ūbinant nukamuoti, užvarginti: Neūbyk tu jo, jis ir tep užū́bytas. | Kam priėmei svetelius, užūbinai namelius?. Žusiū́binai, berneli, imdamas šelmą mergelę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.