ū̃dijimas (-yjimas). → ūdyti:
1. Ir Martynui kilo pagunda duoti ir Viliui kaip anam už tą kasdieninį ūdijimą. Noringai priimkite paduodamus ūdijimus ir persergėjimus. Girtuoklis ū̃dyjimo nebijo.
2. Lig smerčio mun įkyrėjo tas ano ū̃dijimas pry darbo.
išū̃dijimas. → išūdyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.