x
ū̃dinti (-yti), -ina, -ino. ūdyti:
1. Jau ta mama tą tėtę ū̃dina ir ū̃dina išvien.
2. Ūdinau ūdinau tą tinginio pantį, kad eitų dirbti, bet nieko neklauso.
3. slėgti, sloginti: Darbas judina, miegas ū̃dina.
apsiū̃dinti apsileisti: Kiauras dieneles ji apsiūdinusi – nesipraususi, nesišukavusi.
užū̃dinti. užūdyti: Eime pas mumis, ką čia tave visi užūdino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.