ūgterėti

ū́gterėti, -ėja (-ia), -ėjo. ūgtelėti 1: Žymiai ū́gterėjo jis šįmet, pavargį pames. Palauk, diedulia, ū́gterės tavo anūkas, tada ir tu pasilsėsi. Lietuvos ir maži vaikučiai, ir vos ūgterėję jaunikaičiai plaukia miestan dvasios peno, mokslo ieškoti. O sūnus teipogi ū́gterėjo. Ūgterėję vaikai … įsimanė eiti giliaus į mišką gyventi. Taigi šitai mūsų akyse ūgterėjo nauja syla (jėga) ir nauja dvasia papūtė. Augęs ir ūgterėjęs, ir išmintį praaugęs (paraugęs) (didelis, bet nemitrus) . Augęs, užaugęs ir dar ūgterėjęs.
paū́gterėti. paūgtelėti: Jau paūgterėjusį sūnų tėvas veždavosi silkelių žvejoti. Paūgterėjęs ganiau su piemeniu ūkinyko. Kad tik kiek paūgterė [ja],
tai tuo ir išvaro bandas ganyti. Bažnyčiai paūgterėjus, atsirado reikalo išdėti tikėjimo tiesas sistematiškai.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ū́gterėti, </b>-ėja (-ia), -ėjo. ūgtelėti 1: Žymiai ū́gterėjo jis šįmet, pavargį pames. Palauk, diedulia, ū́gterės tavo anūkas, tada ir tu pasilsėsi. Lietuvos ir maži vaikučiai, ir vos ūgterėję jaunikaičiai plaukia miestan dvasios peno, mokslo ieškoti. O sūnus teipogi ū́gterėjo. Ūgterėję vaikai … įsimanė eiti giliaus į mišką gyventi. Taigi šitai mūsų akyse ūgterėjo nauja syla <span class="explanation"> (jėga) </span> ir nauja dvasia papūtė. Augęs ir ūgterėjęs, ir išmintį praaugęs (paraugęs) <span class="explanation"> (didelis, bet nemitrus) </span>. Augęs, užaugęs ir dar ūgterėjęs. <br/><b>paū́gterėti</b>. paūgtelėti: Jau paūgterėjusį sūnų tėvas veždavosi silkelių žvejoti. Paūgterėjęs ganiau su piemeniu ūkinyko. Kad tik kiek paūgterė [ja], tai tuo ir išvaro bandas ganyti. Bažnyčiai paūgterėjus, atsirado reikalo išdėti tikėjimo tiesas sistematiškai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.