.
ūlyčgalỹs. ūlỹčgalis. ū̃lyčgalis. ūlyčgãlis.
1. ūlyčios, kaimo galas: Nuo Jutkonių ū̃lyčgalio kelias Panvėžin jau padarytas. Čigonas, išeidamas iš sodžiaus, rado ūlyčgalỹ arklį neblogą. Kur rodydavos (vaidendavosi) , čia viena jauna buvo ūlỹčgaly, prie lauko. Kas nežino, kaip tai yra turėti rėžį nuog krašto, ūlyčgalyje arba prievartyje, ar nuog ganyklos!
2. aptvertas kelias gyvuliams varyti į ganyklą, išgana, išvara: Ten ejo toks ūlỹčgalis, aptvertas tora, ka bandą gena į ganyklą. Jonas nusivijo kiaules į ulyčgalį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.