x
ū̃pauti, -auja (-auna), -avo, ū́pauti
1. aimanuoti, dejuoti, guostis: Anas da labiau ū̃pauja, kaip kitas bėdoj būdamas. Gegutėlė kukavo, šaly sodo ūpavo, didžias dūmas dūmojo. Po vargelį ūpavau, kai gegutė kukavau.
2. ūkauti 2: Šūkavo, ūpavo močia dukrę savo. – Atjoja pijokėlis: ar tu eisi až jo?
3. ūkauti 3: Girdėjau, bažnyčioj jų mergaitė ū́pavo. Vaikas, kuris nemoka kalbėt, guli lopšy ir ūpauna.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.