ūrio|ti, ūrioja, ūriojo
1. ryt. daryti, kad slinktų žemyn; griauti: Vaikai šlaužiodami krantą ūrioja.
2. ryt. urkioti. ūriojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.