ūžauniñkas (-ỹkas), -ė. ūžáuninkas.
1. kas ūžauja, šniokščia: O tu liepele, ūžauninkėle, ūžavai rytą vakarėlį.
2. kas linksmai leidžia laiką, lėbautojas: Ėjo linksmas ūžauninkų gyvenimas, bėgo diena po dienos. Ūžauninkų šutvė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.