x
ūžmìngas, -a.
1. triukšmingas, trankus: Ūžmìnga (draugija). Ūžmingas ir šviesus miesto gyvenimas įsiveržė į gimnazijos klases. Mano namas siaurutėlis, įspraustas priešakiu tarp dviejų ūžmingų gatvių.
ūžmìngai. Draugai ūžmingai demonstravo savo subrendimą.
2. mėgstantis daug kalbėti, klegus: Tėvas buvo smarkus ir ūžmingas.
ūžmìngai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.